Carbohydrates

• Angliavandeniai įvairovę (monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai) ir susieti su angliavandenių funkcijomis: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir statybine (celiuliozė).
• Organinius junginius sudaro C, H, N, O, P, S.
• Angliavandenius - C, H, O.
• Lipidus - C, H, O ir kai kuriuos N, P.
• Baltymus - C, H, O, N, S.
• Nukleorūgštis ir ATP – C, H, O, N, P.
• Išvadas P lanetos gyvybė labai įvairi - nuo bakterijos iki didžiausio banginio, tačiau juos visus sudaro organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, nukleorūgštys (DNR ir RNR).
• Daugumos organinių medžiagų molekulės yra didelės - makromolekulės, sudarytos iš daugelio pasikartojančių dalių.
• Polimero makromolekulė - ilga grandinė, kurioje pasikartoja ta pati, palyginti paprasta struktūra - monomera s.
• Polimeras - Monomeras - Polisacharidas - Monosacharidas - Lipidas - Glicerolis ir riebalų rūgštys.
• Chitinas T ai vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių išorinis skeletas.
• Vienas iš svarbiausių polisacharidų, kuriuos žmogus gauna su maistu, yra krakmolas, sudarytas iš gliukozės molekulių.
• Agaras – į želatiną panašus polisacharidas, gaunamas iš kelių rūšių jūros dumblių.
• Dauguma grybų celiulazę išskiria į aplinką, todėl, augdami ant medžių,skaidydami celiulazę, gauna anglies.
• Anglų bakteriologas Aleksandras Flemingas 1928m.
• Krakmolas yra dviejų polisacharidų – amilozės ir amilopektino – mišinys.
• Jei, užlašinus/įlašinus jodo spiritinio tirpalo objektas nusidažo mėlynai, konstatuojame krakmolo buvimą!
• Krakmolas (augalai), glikogenas (gyvūnai)
• Angliavandenių reikšmė Energijos šaltinis – skylant 1g gliukozės iki CO2 ir H2O, išsiskiria 17,6 kJ energijos, kuri panaudojama ATP gamybai, o pastaroji – biosintezei, judėjimui, sekrecijai, aktyviai perna šai.
• Chitiną sudaro gliukozės dariniai, kietumo suteikia kalcio karbonato druskos.
• Atrajotojai virškinamajame trakte turi bakterijų, gaminančių celiulazę (simbiozė), taip gauna gliukozės.
• A milozė susisukusi į spiralę.
• Jo yra grybų ląstelių sienelėse.
• Rezervinė – kaupiami kaip atsarginės maisto medžiagos.
• Bulvės krakmolo grūdeliai padidinti 400 kartų (N atūralūs ir nudažyti jodu).
• Angliavandenių reikšmė ATP – 30 kJ.
• Į krakmolą išlašintas jodas patenka į amilozės vidų ir sudaro mėlynos spalvos kompleksinį junginį.
• Statybinė/struktūrinė – įeina į ląstelės sienelės sudėtį.
• Tai celiuliozė (augalų), chitinas (vėžiagyviai), peptidoglikanas (bakterijų).
• Taigi, spiritinis jodo tirpalas padeda aptikti krakmolą.
• Pastebė jo, kas pelė siai Pennicillium notatum, neleidžia susidaryti peptidoglikanui ir bakterijos žūva.
• Angliavandeniai – tai didelė organinių junginių grupė, kurių molekulės sudarytos iš C, H ir O atomų.
• Bendra formulė Cn (H 2 O)n.
• Kepenyse ir raumenyse ~5%, o augalų išdžiovintose įvairiose dalyse ~70%.
• Laktozės hidrolizę žarnyne katalizuoja fermentas laktazė.
• Fruktozė – randama vaisiuose, uogose, meduje.
• Augalai per metus susintetina ~ 100 mlrd tonų celiuliozės.
• Maltozė – suaryta iš dviejų gliukozės molekulių.
• Ribozė ir deoksiribozė – įeina į RNR/ATP ir DNR sudetį.
• Galaktozė aptinkama žinduolių piene.