Grafinio dizaino pagrindai

• Vaizdavimo priemonės

  Taškas, linija, dėmė, faktūra, tekstūra, ažūras, šviesa-šešėlis
• Stilizacija

  Vaizdui suteikiamas tam tikras stilius. Tai gali būti abstraktus (apibendrintas vaizdas) su charakteringu elementų išryškinimu.
• Pirmas žingnis stilizuojant

  Norimo piešti daikto analizė.
• Išorinis stebėjimas

  Daikto savybių stebėjimas - formos, sandaros, spalvų, paviršiaus faktūrų tyrimas.
• Vidinis stebėjimas

  Emocinis stebimo objekto vertinimas, remiantis pasaulėjauta, patirtimi, kūrybiškumu.
• Stilizuotas piešinys

  Tai refleksiškas jutimo organų, mąstymo (tikslinis stiliaus kūrimas), emocijų, patirties atspindys sąlyginai panašiais į natūrą vaizdais.
• Svarbus piešiamo vaizdo sąlygiškumas

  Stilizuoti vaizdai dažnai tik primena konkrečius daiktus.
• Stilizacijoje ar abstrakcijoje atsiskleidžia piešinio

  muzikalumas, ritmiškumas, pauzės, įtampos zonos.
• Piešimas nenutrūkstančia linija

  išryškina esminius vaizduojamos natūros bruožus, akcentuoja objektų siluetus.
• Nutrūkstama

  išraika per užuominą - linijos neužbaigtumas kuria minties tąsą, stebint piešinį, suteikia energijos, judesio įspūdį.
• Geometrizavimas

  objektų dalių apibendrinimas į geometrines formas.
• Stilizacija

  kai vaizdui suteikiamas tam tikras charakteris, išskirtinė piešinio stilistika.
• Abstrahavimas

  tai minimaliai fiksuojamas vaizdas, sukuriantis įvairiausias naujas formas, atskleidžiantis plastinės išraiškos galimybes.
• Abstrahuoti piešiniai

  aiškūs, lengvai suvokiami, dekoratyvūs.
• Dekoratyviam vaizdavimui dažnai naudojamas

  lakoniškas, apibendrintas piešinys ir forma, ritminė kompozicijos vienybė, atvirų, švarių spalvų dermė, kontrastai.
• Dekoratyvumas taikomas

  reklamoje, plakatuose, vitražuose, tekstilėje, keramikoje, grafiniame dizaine.
• Svarbūs stilizacijos aspektai

  • Proporcijos
  • Stilius
  • Technika
  • Ornamentas
  • Išraiška
  • Nuotaika
• Kompozicija

  reiškia išdėstymą, sudarymą arba elementų sujungimą į visumą.
• Svarbūs kompozicijos elementai

  • Vienybė
  • Lygsvara
  • Ritmas
  • Fokuso taškas
  • Kontrastas
  • Modulinis ornamentas
  • Proporcijos
• Plokštuminė kompozicija

  komponuota plokštumoje, dvimatė.
• Spalvinė (kolorito) kompozicija

  Kuriama spalvų deriniais
• Plokštumoje arba erdvėje skiriamos dvi pagrindinės kompozicijos rūšys

  Uždaroji ir atviroji.
• Uždaroji kompozicija

  statiškesnė, stabilesnė, su kompozicine ašimi, orientuota į vidų arba centrą.
• Atviroji kompozicija

  ekspresyvesnė, dinamiškesnė, turinti laisvas arba vingiuotas ašis ir orientuota į išorę.
• Kompozicijos pagal pobūdį

  • Vertikalioji
  • Frontalioji
  • Centrinė
  • Simetriškoji
  • Asimetriškoji
  • Įstrižoji
  • Fragmentinė
  • Piramidinė
  • Spiralinė
  • Kontinuacinė
  • Vėliavinė
  • Optinė
• Proporcija

  tai dydis (apimtis, tūris, aukštis/plotis)
• Auskinio pjūvio taisyklė

  Aukso pjūvio proporcija, kaip labiausiai atitinkanti žmogaus regėjimo nuostatą.
• Simetrija

  darnumas, proporcingumas, panašumas.
• Spalva

  viena iš svarbiausių kompozicijos meninės raiškos priemonių.
• Spalvų harmonijos schemos pagal spalvų ratą

  • Šalia
  • Prieš vieną kita
  • Y forma
  • X forma
• Monochromija

  Mėlyna

  
• Viena kitą papildančios spalvos

  Tai dvi spalvos, spalvų rate esančios viena priešais kitą, sukuria maksimalų kontrastą.

  
• Analogiškos spalvos

  tai bet kurios trys spalvų rate greta esančios spalvos, dažniausiai viena dominuoja.

  
• Trijų kontrastingų harmoningų spalvų derinys

  Y forma

  
• Šriftas

  tam tikro raidyno grafinė forma.
• Klasikiniai šriftai

  • Unicialinis
  • Antikva
  • Groteskas
  • Futura
  • Gotikinis
• Šriftų garnitūra skirstoma pagal

  stilių, kontrastingumą, dydį, toną, pasvirimą.
• Svarbiausias šrifto privalumas

  jo aiškumas, funkcionalumas ir darnumas.
• Pagal paskirtį šriftai skiriami į

  tekstinius, atraštinius ir akcidentinius (dekoratyvius).
• Kaligrafija

  Dailiai ranka parašytas arba pieštas šriftas.